Sekmadiená, 2020 m. lapkrièio 22 d., 15 val. kvieèiame jungtis á bendrà maldà – GAILESTINGUMO VALANDÀ per MARIJOS RADIJÀ, melskimës ðeimose ar asmeniðkai.

Minëdami liûdnà sukaktá drauge su kitø ðaliø katalikais dalyvaukime maldos ir atgailos  akcijoje „100 metø nuo aborto legalizavimo“ – lygiai prieð 100 metø, lapkrièio 18 d., pirmà kartà þmonijos istorijoje valstybiniu lygiu buvo áteisinta dirbtinë nëðtumo nutraukimo procedûra.

Tai ávyko Sovietinës Rusijos  Liaudies komisariato sveikatos reikalams sprendimu „Dël moterø sveikatos apsaugos sovietinëse ligoninëse“. Ðiuo nutarimu bolðevikø valdþia áteisino tradicijà, kai þmogaus gyvybës nutraukimas motinos ásèiose tapo „medicinine procedûra“ bei sukëlë negráþtamus padarinius þmogaus teisiø supratimui ir medicinos etikai.

Laikui bëgant, daugiau ðaliø priëmë ástatymus legalizuojanèius abortus. Pirmiausiai priverstinai tai padarë SSRS respublikos: Baltarusija, Kazachstanas ir Turkmënistanas. Vëliau, 1921 m., Ukraina, Gruzija, Armënija. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui tuo paèiu keliu ëjo kitos ðalys: Ðvedija (1946) ir Japonija (1948). 1955–57 metais ðis teisës aktas buvo ávestas ir prie Sovietø Sàjungos prijungtose ðalyse: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dar vëliau, spaudþiant Sovietø Rusijai, sekë ástatymø pakeitimai vadinamajame Rytø bloke: Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Èekijoje ir Rumunijoje (1956). Septintajame ir aðtuntajame deðimtmetyje nuosekliai abortus áteisino Vakarø Europos ir Azijos ðalys bei JAV (1973).

Per ðiuos 100 metø neámanoma suskaièiuoti, kokia gausybë negimusiøjø buvo sunaikinta. Galbût neuþtektø viso Þemës rutulio jø kapams. Niekas negali iðmatuoti skausmo tø moterø ir vyrø, kurie, pasidavæ seksualinës laisvës iliuzijai, neteko savo negimusiøjø.

 Daugelio posovietiniø ðaliø katalikai jungiasi á bendrà maldà:

Kazahstanas. Arkivyskupas Tomasz Peta praneðë, jog Kazachstano katalikai telkiasi maldai visose pagrindinës Astanos vyskupijos parapijose lapkrièio 22 d., sekmadiená, Kristaus Karaliaus iðkilmës metu.

Rusija. Katalikai Rusijoje telkiasi á maldà (https://www.vaticannews.va/ru/world/news/2020-11/rossia-den-molitvy-i-pokayaniya-v-stoletie-legalizacii-abortov.html)

Baltarusija. Apie maldos akcijà spaudos konferencijoje: https://sputnik.by/society/20171117/1032018471/sto-let-abortu-oshibki-bez-sroka-davnosti.html  Mogiliove nutarta – ðv. Kalëdos be abortø: http://mogilev-region.gov.by/news/akciya-rozhdestvenskie-dni-bez-abortov-proydet-v-uchrezhdeniyah-zdravoohraneniya-mogilevskoy

Lenkijoje malda jau prasidëjo, nes ðiø metø lapkrièio 1–8 dienomis buvo meldþiamasi uþ abortø nuodëmæ „Roþinis iki Dangaus vartø“: https://www.rozaniecdogranic.pl/

Ukrainoje https://credo.pro/2020/11/278521

Taip pat bus meldþiamasi Austrijoje ir Prancûzijoje (kun. Daniel Ange). JAV HLI bûstinëje su prezidentu kun. Bouquet. Centrinës Europos valstybës, tokios kaip Èekija, Slovakija, Vengrija ir kt., taip pat jungiasi. Visose valstybëse tai – pasaulieèiø iniciatyva, ágyvendinama sutikus ir glaudþiai bendradarbiaujant su vietos vyskupais.

Abortø legalizavimo tragiðka sukaktis turëtø mus paskatinti rimtai susimàstyti. Todël kvieèiame visus tikinèiuosius jungtis á bendrà maldà su mûsø sesëmis ir broliais kitose ðalyse.

Lietuvoje maldos akcijà koordinuoja katalikø bendruomenë „Gyvieji akmenys“ su arkivyskupo Kæstuèio Këvalo pritarimu.